į pradžią turinys susisiekite  
Metodinė veikla
IŠVYKA Į AKVARIUMŲ SALONĄ

2014 m. spalio  21 d. su „Drugelių“ grupės vaikais apsilankėme Visagino akvariumų salone. Vaikai sužinojo apie žuvų rūšis, jų gyvenimo būdą, stebėjo vėžlių lenktynes, kai kurie išbandė vėžlio kiauto tvirtumą, atsistodami ant jo. Vienintelė Saulė nepabijojo paimti į rankas vėžį. Pamatėme akvariume gyvenantį naujoką – aštuonkojį, kuris savo tvirtais čiuptuvais buvo įsikibęs į lazdelę. Vaikai sužinojo, kaip atrodo jūros agurkas. Taip pat susipažino su akvariumo salone gyvenančia papūga, kuriai atsisveikinant padainavo dainelę „Papūga Kakadu“.

plačiau
 
PARODA "ŠTAI KIEK GRYBŲ"

2014 m. rugsėjo mėn.

 

Tikslai:

1. Įtraukti grupės vaikučius į organizuojamą parodėlę.

2.Sudaryti sąlygas vaikams pajusti, pažinti, suvokti ir išbandyti įvairiausią techniką, atliekant darbelį.

Metodai – pokalbis, paveikslėlių žiūrinėjimas.

Priemonės –  pieštukai, kreidelės, flomasteriai, klijai, spalvotas ir baltas popierius, tampomas popierius, servetėlės, plastilinas.

Forma – paroda

Dalyviai – „Nykštukų“ grupės vaikai (4-5 m.).

Parodos aprašas – paroda vyko „Nykštukų“ grupės rūbinėje.

 

plačiau
 
VAIKŲ PROJEKTAS "PELĖDŽIUKO TYRINĖJIMAI"

Vaikui svarbu nuo mažens padėti išsiugdyti tinkamus mitybos įpročius – jis turi mokėti elgtis prie stalo, valgyti tik tam skirtoje vietoje, švariomis rankomis, ramiai.

Sveika mityba padeda saugoti ir stiprinti sveikatą, išvengti daugelio ligų, ji yra sveikatos pagrindas. Tinkamas maistas yra būtinas vaiko augimui, vystymuisi, gerai sveikatai, fiziniam aktyvumui palaikyti. Labai svarbu nuo pat mažens formuoti sveikos mitybos įpročius

Už vaiko sveikatą, jo visavertį augimą yra atsakingi žmonės, esantys jo artimiausioje aplinkoje – tai  tėvai  ir ikimokyklinio ugdymo įstaigos pedagogai. Visų pirma, jie patys turi būti susipažinę su sveikos mitybos principais ir jų laikytis. Tik tuomet galima kalbėti apie jų ugdomo vaiko sveiką mitybą.

plačiau
 
VAIKŲ PROJEKTAS "ŽALIĄ PUPĄ SODINAU"

„Žalią pupą sodinau,

Kas dienelę laiščiau ją,

Opa opa opa pa

Tai pupelė, tai pupa“

 

„Nykštukų“ grupėje kovo – gegužės mėnesiais vyko projektas „Žalią pupą sodinau“. Projekto metu vaikai sodino pupas, jas laistė, laukė kol pupos sudygs. Ir štai vieną dieną vaikai pastebėjo, jog pupos jau išdygo. Vaikai labai džiaugėsi ir laukė, kad pupos greičiau užaugtų, skaičiavo, kiek lapų užaugo, stebėjo, kuri pupa žemiausia, kuri aukščiausia. Su vaikis nutarėme vieną kartą per savaitę išmatuoti pupas ir stebėti, kiek jos paauga per savaitę, viską fiksavome kortelėse. Po ilgų laukimų pagaliau pupos prašydo baltais žiedais, tai vaikams suteikė daug džiaugsmo.

Grupėje projekto metu vyko įvairi veikla: vaikai klausėsi ir patys bandė inscenizuoti kartu su auklėtoja pasakas apie pupas, mokėsi eilėraštukų, dainelių, lopšinių ir šokių. Klausėsi eiliuoto kūrinėlio „Senelis ir pupa“, minė mįsles.

Vaikai piešė, spalvino, aplikavo, štampavo, lipdė pupas. Dėliojo iš pupų paveikslėlius ant popierinių lėkštučių, šviesos stalo.

Į veiklą įsitraukė ir tėveliai, kurie atnešė pupų, darbelių padarytų iš pupų, įvairios literatūros apie pupas.

Vaikai veiklos metu mokėsi išklausyti, susikaupti, bendrauti ir bendradarbiauti, buvo lavinama vaikų kalba, mąstymas, kūrybiškumas, išradingumas, turtinamos vaikų žinios, lavinama smulkioji motorika. Vaikai turėjo galimybę stebėti, eksperimentuoti, kurti.

 

Auklėtoja metodininkė Jūratė Juršienė

Auklėtoja Dangira Sadovnikaitė

plačiau
 
ŠVIESOS STALAS - VAIKŲ UGDYMO PRIEMONĖ

Reggio Emilia – nedidukas miestelis Šiaurės Italijoje, garsėjantis inovatyviais švietimo srities pasiekimais. Čia kūrybingai bendradarbiaujant pedagogams ir tėvams išplėtota unikali tarptautinį pripažinimą pelniusi vaikų ugdymo sistema.

Per daugiau nei 30 pastarųjų veiklos metų Reggio Emilia sistema rėmėsi pačių sudarytomis savitomis filosofinėmis ir pedagoginėmis prielaidomis, veiklos organizavimo metodais ir aplinkos projektavimo principais, kurie šiandienos pedagogams tapo naujų idėjų ir ugdymo procesų pagrindu.

Viena pagrindinių, Iš Italijos atkeliavusio, pedagogo Reggio Emilia ugdymo metodo priemonių – šviesos stalai.

plačiau
 
MANDALOS IŠ VAISIŲ

„Pelėdžiukų mokyklėlės“ vaikai kūrė mandalas. Buvo įdomu išbandyti dar vieną naują metodą. Vaiko viena iš svarbiausių vertybių - jo kūrybingumas.

Taisyklių čia nėra, o vienintelis asmeninės mandalos vertintojas yra pats kuriantysis – svarbiausia, kad ji jam patiktų. Tam, kad kurtumei mandalas, nereikia beveik nieko žinoti ar išmokti, o svarbiausia – nereikia iš anksto įsivaizduoti, kokia ji turi būti.

Žodis mandala išvertus iš senovinės Indų kalbos – sanksrito, reiškia ratas arba apskritimas. Todėl ir piešinys apskritime vadinamas mandala. Tai stebuklingas apskritimas, kurį reikia užpildyti įvairiomis geometrinėmis figūromis – trikampiais, kvadratais, apskritimais, įvairiomis linijomis – lenktomis ar tiesiomis, įvairiais ornamentais – gėlytėmis, žvaigždelėmis, mylimais paukščiukais ir gyvūnais, išdėliojant juos apvaliai, aplink centrą. Stebuklingame apskritime galite nupiešti savo norus ir svajones, mamytę, tėvelį, brolius ir seses, draugus, mylimus augintinius ar žaisliukus ir net vietas, kur mėgstate žaisti – ne tik namuose, bet ir gamtoje…

Mandala galime pavadinti gėlės žiedą, snaigę, atomą, galaktiką ar net erdvę aplink save. Mūsų kultūroje mandalas galima įžvelgti ant močiučių skrynių, taip pat verpsčių, saulučių, audinių raštuose.

Nereikia bijoti, kad ji nėra griežtai simetriška – juk ir gamtoje nėra tokio geometrinio tikslumo, kokį kuria žmogaus protas.

Svarbiausias dalykas kuriant mandalą – neišeiti iš mandalos rato. Visa kita: medžiaga, pagrindas ( kur arba ant ko daroma mandala), tema ( galima ir be temos) – tai jūsų sprendimai ir norai, jūsų saviraiška.

plačiau
 
SVEIKI DANTYS – GRAŽI ŠYPSENA IR PUIKI SVEIKATA

Formuoti vaikų burnos sveikatos priežiūros įpročius reikėtų pradėti išdygus pirmąjam dantukui. Iki pradedant lankyti mokyklą atžalai dantis turėtų valyti tėvai – kol vaikas nemoka rašyti, jis negeba ir tinkamai išsivalyti dantų. Iki dešimties metų tėvams patartina išvalyti mažylių dantis bent du kartus per savaitę, kitomis dienomis vaikas tai daryti gali pats.

Didžiausią neigiamą įtaką vaikų burnos sveikatai daro saldumynai, dažnas užkandžiavimas, limonadai, sultys ir lipnus maistas, kuris prilimpa prie dantų. Visi šie maisto produktai sudaro apnašas ant dantų, kurioms ilgai laikantis pradeda gesti dantų emalis. Visiškai vaikams uždrausti šių skanėstų neįmanoma, reikia kuo dažniau jiems pasiūlyti vaisių bei daržovių, kuriuos kramtant natūraliai pašalinama dalis apnašų.

Taip pat svarbu nuolat stebėti atžalos burnos sveikatą. Atsitinka ir taip, kad tėvai nepastebi, kada išdygsta pirmieji nuolatiniai krūminiai dantys. Tai įvyksta apie šeštuosius – septintuosius gyvenimo metus, retais atvejais – suėjus penkeriems metams. Šie dantys yra itin greitai pažeidžiami, nes jų paviršiaus vagelės būna nevisiškai mineralizuotos, o tokio amžiaus vaikai dar nemoka kokybiškai išsivalyti dantų. Rekomenduojama pirmuosius krūminius dantis vos išdygus dengti silantais.

Ir vaikams, ir suaugusiems patariama:

  1. Gerti daug vandens – tai „natūralus“ burnos ertmės valymas, kuris ypač rekomenduojamas po kavos, gazuotų gėrimų, kad išvengtume dėmių atsiradimo ant dantų.

  2. Kramtyti becukrę kramtomąją gumą – tai padidina seilių gamybą. Atsiradus daugiau seilių dantys apiplaunami, taip lengviau pašalinamos rūgštys iš susidariusių dantų apnašų. Dantų apnašos kaupia burnoje susidariusias rūgštis, o šios sukelia danties kietųjų audinių demineralizaciją.

  3. Dantų valymas išgėrus labai rūgščių gėrimų – atsigėrę apelsinų sulčių ar gazuoto vandens neskubėkite valyti dantų. Rekomenduojama palaukti apie 20 min. ir tik tada valytis dantis.

  4. Naudoti antiseptinius skalavimo skysčius. Jie pasiekia vietas, kurių negalite išvalyti dantų šepetėliu.

  5. Vartoti mažiau saldumynų – cukraus produktai padeda daugintis bakterijoms, kurios sukelia dantų eduonį.

  6. Gėrimą kavą patariama gerti per šiaudelį, kuris sumažins dažančio gėrimo prisilietimą prie dantų. Šiaudelį patariama naudoti ypač tiems pacientams, kurie po dantų balinimo procedūros negali atsisakyti šio gėrimo.

  7. Patariama rinktis šepetėlį minkštais šereliais, nes šepetėliai su kietais šereliais yra skirti protezų valymui ir gali pažeisti dantų bei dantenų audinius.

  8. Tarpdančių valymas dantų siūlu pašalins apnašas nuo danties paviršių, kurių nepasiekia ir neišvalo dantų šepetėlis.

  9. Brangiausia pasta ar dantų šepetėlis neatstos gerų jūsų asmens higienos įgūdžių. Idealiausia pasikonsultuoti su savo odontologu – jis ne tik paaiškins, bet ir praktiškai parodys, kaip teisingai valytis dantis.

     

                                                          Parengė auklėtoja metodininkė Jūratė Juršienė

     

    Literatūra: žurnalas visai šeimai „Mama ir tėtis“

    (2013m. gruodžio mėn.)

 
 
VAIKAS NEKLAUSO. KĄ DARYTI?

Tikriausiai tokį akligatvį, kai brandus suaugęs žmogus pasijunti esąs bejėgis prieš vos kelerių metų sulaukusį pypliuką, periodiškai prieina visi tėvai. Kaip tvarkytis su neklaužada vaiku? Švaistytis diržu, klykti, šaukti, grūmoti baisiomis bausmėmis? O gal tiesiog nekreipti dėmesio – tegu vaikas auga laisvas nuo bet kokių suvaržymų ir draudimų?.. Psichologai pasakytų, kad nė vienas iš ką tik paminėtų modelių nėra geras. Rodydami agresiją, rizikuojate užauginti piktą, nesivaldančią arba, atvirkščiai, baugščią ir neryžtingą asmenybę.

O viską leisdami taip pat kenkiate vaikui – greičiausiai jis užaugs visiškai nejaučiantis leistinų elgesio normų ir nesugebantis suprasti kitų žmonių poreikius. Dėl elgesio „be stabdžių“ bėdų jam kils visur – darželyje, mokykloje, vėliau darbe ir šeimoje. Argi to linkite mylimiausiam savo žmogučiui?..

Tad kaip auklėti vaiką, kad jis užaugtų normalus, visavertis žmogus? Be abejo, universalaus recepto nėra ir negali būti. Juk vaikai, kaip ir suaugusieji, be galo skirtingi. Kas vieną veikia puikiai, kitam gali nepadaryti nė menkiausios įtakos. Tik jūs patys aktyviai bendraudami su savo atžalėle, geriausiai galite suprasti, kokie auklėjimo metodai jai tinkamiausi. Aišku, iš pradžių derėtų įgyti nors elementariausių psichologijos ir pedagogikos žinių. Žinoma, būna tėvų, kurie iš intuicijos esti geri pedagogai ir psichologai, tačiau daugumai ne pro šalį mažumėlę įsigilinti. Nebūkite pasipūtę ir nepulkite tuoj pat teigti, kad jums nereikia jokių pamokslų – ir taip žinote, kaip elgtis su savo vaikais. Perskaityti vieną kitą knygą šia tema tikrai nepakenks. Juolab kad vaikai nesutramdomais neklaužadomis dažniausiai tampa ne savaime, o būtent dėl tėvų neišmanymo. Tokios kalbos, kaip antai: „Išbandžiau viską, niekas nepadeda – šitas vaikas kaip apsėstas“ yra absurdas. Nėra pasaulyje vaiko, su kuriuo nebūtų įmanoma susikalbėti. Jei jums nepavyko, vadinasi, arba to bendravimo būdo dar neatradote, arba jį neteisingai taikėte, o gal tiesiog pristigote kantrybės.

Atminkite: pirmiausia vaiko neklausymo priežasčių turėtumėte ieškoti ne jame, o savyje. Ar kada paklausėte savęs: „Ką darau ne taip, kad vaikas manęs neklauso?“ Nepaklausėte? O gal vertėtų...

Keletas psichologinių auklėjimo aspektų

► Kalbant apie auklėjimą – kiek įdėsite, tiek turėsite. Atminkite, tai ne vienos dienos darbo rezultatas. Auklėti vaiką tenka metų metus. Šis procesas reikalauja be galo daug kantrybės, išradingumo ir nuoširdumo. Jei jums šių savybių stinga, tada auklėjant vaiką ir pačiai teks auklėtis.

► Nepainiokite motyvuotai griežto auklėjimo su despotizmu. Nepalaužiamą griežtumą reikėtų rodyti tik svarbiausiose srityse, kaip antai, tvarka, pareigingumas. Kitais atvejais suteikite vaikui pasirinkimo laisvę. Ypač tai pasakytina apie žaislus, drabužius, draugus...

► Jei su vaiku nuolat šiltai, nuoširdžiai bendraujama, tėvai jam viską aiškina, padeda susivokti pasaulyje, auklėjimo sunkumų dažniausiai nė neiškyla arba iškyla gerokai mažiau.

► Už netinkamą elgesį vaikai turi būti baudžiami, bet ne mušami. Patikėkite, švaistymasis diržu nerodo jūsų stiprybės, veikiau atvirkščiai, liudija psichologinę ir dvasinę silpnybę.

► Veiksmingiausia bausmė – malonumų ribojimas. Tada vaikas labai aiškiai supranta, kad negalės žiūrėti filmukų, nes kažką padarė negera arba nepadarė to, ką turėjo padaryti (pvz., susitvarkyti žaislus, paruošti pamokas ir pan.). Tik būtinai išsamiai paaiškinkite, dėl ko baudžiate. Vaikas turi aiškiai suvokti priežasties – pasekmės ryšį.

► Jei pasakėte vaikui, kad už vieną ar kitą poelgį nubausite, pažadą tesėkite be išlygų. Žinoma, turite būti nusiteikusi tam, kad vaikas spyriosis. Nepasiduokite emocijoms – tai tik vaiko „taktinis“ manevras jus išmušti iš vėžių. Nusileisite sykį, kitą, to pakaks, kad padėtis taptų nevaldoma. Vaikai greitai perpranta silpnąsias tėvų vietas. Žino, kad gali daryti, ką panorėję, tėvai tik pagrasins, bet vis tiek nebaus.

► Jei vaikas nusižengė, savo kritiką nukreipkite ne į jo asmenybę, o į konkretų poelgį. Nesakykite: „Tu esi blogas.“ Sakykite: „Aš labai nusiminusi, kad tu pasielgei negerai...“

► Vaikas į jūsų reikalavimus įsiklausys geriau, jei būsite ne kitame kambario gale, o šalia jo. Kad deramai įsisavintų informaciją, judviejų akys turėtų būti viename lygyje.

► Mažiems vaikams sunku mąstyti abstrakčiai. Jei ko nors reikalaujate ar liepiate, pageidavimai turi būti konkretūs ir aiškūs. Tarkim, „Sudėk žaisliukus į lentyną. Pieštukus sudėk į dėžutę. Išmesk į šiukšlių dėžę popierius“, o ne „Susitvarkyk kambarį“.

► Net jei labai pykstate ar reikalaujate, nekelkite balso tono. Prie rėkimo vaikas įpranta ir ilgainiui į jį visiškai nereaguoja. Dargi pats gali perimti tokį bendravimo būdą ir suprasti, kad rėkimas yra tinkamas būdas ko nors išsireikalauti.

► Kad ir kaip būtų, vaiką elgtis gerai labiausiai skatina ne bausmės ir kritika, o paskatinimas ir pagyrimai. O dar labiau įkvepia tėvų pavyzdys. Vaikai yra puikus mūsų pačių atvaizdas. Iš to kaip elgiasi vaikas, turint bent truputį psichologinių žinių, nesunkiai galima nuspėti, kaip bendraujama toje šeimoje, kokios vyrauja vertybės, elgesio normos ir pan.

 

PARENGĖ AUKLĖTOJA METODININKĖ ASTA MAINELIENĖ

 
 
<<  <  1   2   3